iškutėti
Look at other dictionaries:
iškutėti — 1 iškutėti, ìškuta, ėjo intr. 1. išmisti: Iškutėti par žiemą, t. y. išmisti J. 2. išsilaikyti, išgyventi šiaip taip (apie silpną, sergantį žmogų, gyvulį): Vargu šiandieną ligonis beiškutės, vargu nemirs Plng. Dar iškutės, dar nemirs ligonas Slnt … Dictionary of the Lithuanian Language
atkutėti — 1 atkutėti, àtkuta, ėjo intr. 1. atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti, atkusti: Žmogus iš ligos atkutėjo J. | refl.: Tas keršasis žąsytis buvo visai nusibengęs ir atsikūtėjo Grg. Jeigu paršas neatsikutės, reikės papjauti Up. Ar jau atsikūtėjai iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškutėjimas — sm. (1) → 1 iškutėti 1: Menkas mūsų karvių iškutėjimas, kad reik už uodegos kelti Kal. kutėjimas; iškutėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
kutėti — 1 kutėti, kùta, ėjo intr. K, kūtėti 1. vešliai augti, tarpti: Kutėti yra stembti J. 2. refl. gautis, taisytis, stiprėti: Žmogus kùtas iš ligos, o galvijai iš žiemos, kol atsikutės (atsigaus) J. Ligonis pradėjo kutėties (geryn eiti) J. kutėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukutėti — 1 nukutėti, nùkuta, ėjo intr. peraugti: Žolė jau nukaršusi, nukutėjusi Žd. kutėti; atkutėti; iškutėti; nukutėti; prakutėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prakutėti — 1 prakutėti, pràkuta, ėjo intr. išaugti, prakusti: Prakutėjęs paršelis Šts. kutėti; atkutėti; iškutėti; nukutėti; prakutėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukutėti — 3 sukutėti intr. sukedėti, sudužti: Mano veilokai palėpėj sukutėjo Pn. kutėti; iškutėti; sukutėti … Dictionary of the Lithuanian Language
